- nelaimėlis
- neláimėlis, -ė smob. (1) nelaimingas žmogus: Nepasiekia tų nelaimėlių nei sveikas oras, nei šviesa Blv. Jau jis visada toks neláimėlis Alk. Kartu su juo aplankydavo nelaimėlius ir Vanda V.Krėv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nelaimėlis — neláimėlis, neláimėlė dkt. Padėti neláimėliams … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nelaimėlė — neláimėlis, neláimėlė dkt. Padėti neláimėliams … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas